piktumas

piktumas
piktùmas sm. (2), pìktumas (1) NdŽ → 1 piktas. 1. H, K, LTR(Trgn), LTR(Tvr), Rd pyktis, rūstybė: Kurgi nepyksi, kad piktùmas ima! Grž. Man tik piktùmas paskutinis, kad daužais po kaimą Srv. Ema kažko toks piktumas, kad nė pats savęs nekentu Vvr. Kur ėjo, ką darė, viskas jam negerai, viskas atpakaliai, jo piktumui J.Balt. Piktùmo tai Antanas jau nepiktas Slm. Aš negaliu trivot piktumù Vlkv. Ten jau mažne kaip iš piktùmo pasakiau Slnt. Piktùmą turėjo, davė, ka šonai tratėjo Užv. Turėjau piktùmą didelį an jos Sug. Mušė, kol išvarė piktùmą Skr. Mano tėvas ką neišdirba iš piktùmo! KlvrŽ. Kojom patrynė, pamynė iš piktùmo [grybus] Grv. Nei sako mums nieko, nei kalba – piktùmą laiko Skr. Kam tuos piktumùs dabar laikyt?! Piktùmų nereik Jrb. Eikiat, neveskiat į piktùmą munęs Vkš. Nepašneka kaip reik, vis su piktùmais Krš. Tas mokytojas jokio piktùmo neturėjo, tik juoko Vlkv. Su piktumu liepa eiti bulvių kasti, o tie neklauso Šts. Ne tiek to žmogaus, kiek to piktumo LTR(Pp). O tai piktumas! Kad galėtų, vandenio šaukšte nuskandintų LTR(Žg). Žalčiai grįžta atgalios į butą, piktume išmeta žąsį, prišneka tėvams ir reikalauja marčios BsPIII295. Klausė eglutė, piktumu nebesitverdama J.Jabl. Jis an manęs piktùmą nuvarė (supykęs išsiplūdo) Kt. Negalėjo savo piktumą ant jo išlieti BsPI62. Jis aną dieną taip pat pastebėjo Anės akis, jos piktumo iškraipytą veidą I.Simon. Nekenčia manęs iš piktumo (piktybės) BBPs25,18. O tai kiauras piktùmas, niekaip negali jai įtaikinti! Pc. Jau jo piktumė̃lis! Skr. Ok tu kad piktumė̃lis – muši, ir tylia! Slm. Moters piktùmas iki durų Prn. Geru žodžiu prabilo, ir piktumas nutilo KrvP(Ig). Už piktumą nemokama (dėl to gali atsileisti) PPr432. Ragus nupjauk, ir piktumas sumažės PPr229. Kaip žirnis didumo, kaip velnias piktumo (pipiras) Pnd. 2. nesantaika, vaidai: Tarp jų vis tie amžini piktùmai: tai už ežias, tai už arklius, tai už vištas Sml. Nė iš šio, nė iš to, o didžiausi piktùmai išė[jo] Gs. Pusę metų prociavojo velnias, kad juos (vyrą ir žmoną) kaip norint į piktùmą suvest, bet niekaip nieko nepadarė BM267. Tarpu tėvų ir Žilinskų nuo tų gadynių pakilo didelis piktumas V.Piet. 3. blogis, blogybė: Visų piktùmų šaltinis NdŽ. Galvoju, kas čia do piktùmas Lz. 4. Mž341, DK189, R nedorybė: Nesa šaknis viso piktùmo yra geidulys DP165. Broliai, ... piktumu būkit mažiteliais, o išmintyje būkit tobulais DP517. Kraują jam ižspaudžia ... nuodėmės ir piktùmai tavieji DP153. 5. atšiaurumas (apie orą): Panašūs į mane padarai visada užsidengia savo kūną dailiai išdirbta tam tikrų gyvulių vilna, iš dalies dėl padorumo, o iš dalies dėl kūno apsaugojimo nuo oro piktumų, nuo karščio ir šalčio J.Balč. 6. smarkumas, svaigumas: Matytum, piktumė̃lis alaus, baisus daiktas! Jnš. 7. Str šleikštumas, blogumas: Piktùmas užejo, duok ko ažsigert Ds.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • piktumas — piktùmas dkt. Kàs per piktùmas tõs móters! …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kentimas — kentìmas sm. (2) → kęsti. 1. J kančios, skausmo, nemalonumo patyrimas: Nereikia lakstyt kaip be galvos, nebūtų buvę tiek kentìmo Mlt. Aprinko ... Jerusalem ant kentimo DP590. 2. su neiginiu neapykanta: Pyka, dvaro nekentimas Normantiškėje… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paskutinis — 2 paskutìnis, ė adj. (2) K, pãskutinis (1) DP185 1. SD279,182, R po kurio daugiau tokių pat daiktų ar reiškinių nebėra; kokių daiktų ar reiškinių eilės gale esantis, galinis, galutinis: Jis važiavo paskutiniame vagone rš. Čia paskutìnis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sausas — 2 saũsas, à adj. (4) K, Rtr, DŽ; H, Sut 1. be drėgmės, be vandens, nesušlapęs, išdžiūvęs: Sausas esmi R356. Išvelėjau skarelę, tai par tris minutes ir sausà Ktk. Nė siūlo galo saũso nėra Grž. Taip didžiai buvau privargęs ir sušilęs, jog… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dorybė — dorýbė dkt. Sąžiningùmas, gerùmas yrà dorýbės, o nesąžiningùmas, piktùmas – ýdos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kiaulinti — kiaũlinti vksm. Piktùmas dár nepraėjęs, kiaũlina jį̃ susiti̇̀kęs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apmaudas — ãpmaudas sm. (3b) 1. piktumas, rūstybė: Mane ãpmaudas ema, kam ans nedirbęs prašo ėsti Lpl. Pašoko ãpmaudas, t. y. supyko J. Įerzintas nebesulaikė savo ãpmaudo Sr. Iš apmaudo ir veidas jau išblyško M.Valanč. Kam ãpmaudą padaryti K. Toks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsaugoti — 1. tr. H161, R58, N, Sut, K, Š parūpinti apsaugą: Apginu, apsaugau SD204. Apsaugoti kieno ramybę BŽ20. Šunes nuo vilkų aveles apsaugo Ds. Vėjų lentos apsaugo[ja] šerpes, kad vė[ja]s nepakeltum Prk. Retenybė, kad autobusas užsidegtų – te viskas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrankyti — iter. atitrenkti: 1. tr. Š, KŽ smūgiu priversti atšokti, trankant atidaužti; atkratyti, atmušti: Atitrañkė tinką, suskeldėjo siena Brb. Užspringus tranko su plaštaka par tarpupetį ir atitranko LMD(Sln). Buvo gerai užsimerkus [mirusioji], ale… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”